Mongolijos Altajus - viena iš nedaugelio vietų pasaulyje kur lėtai slenka laikas. Bekraštėse stepėse, kalnų slėniuose, akmens tarpekliuose, ledynų papėdėse, sraunių upių ar ežerų krantuose įpatingu ritmu gyvena klajoklių gentys, naminiai ir laukiniai gyvūnai. Mongolų vaikai žaidžia kinų tvirtovės griuvėsiuose... Kazachų kvartale mula šaukia tikinčiuosius pamaldoms... Gatvėje keldami dulkes pralekia chalatuoti motociklistai, prajoja keletas raitelių...

Vakarų Mongolija – viena iš nedaugelio dabartinio pasaulio vietų kol kas nedaug paveikta  globalizacijos. Keliaujantys Mongolijoje dar gali pamatyti tradicinį klajoklių gyvenimą ir buitį, pajusti jų nuoširdumą. Nuostabaus grožio Altajaus kalnai, senovės paminklai - nuo petroglifų iki vidurinių amžių statulų keliautojams palieka neišdildomus įspūdžius.  Niekur kitur nepamatysite tokios gausybės plėšriųjų paukščių: erelių, vanagų, sakalų, peslių ir jų maisto -  stepių gyventojų  švilpikų, daugybės rūšių pelėnų, šokliukų ir visokių "voverių-pelių" hibridų. Neplėšriųjų paukščių kiekis ir įvairovė taip pat stebina.

Tai žvejybos mėgėjų rojus – mongoliškieji kiršliai didžiausi pasaulyje! Kalnų ežeruose pagauti 1,5-2 kg svorio egzemplioriai nieko nestebina. Didžiausi laimikiai kartais siekia 3.5-4 kg. Kitos sportinės žūklės  žuvys - osmanai (užauga iki 15 kg) ir lenokai (iki 8 kg). Žvejyba Mongolijoje tai tikrai nepakartojami įspūdžiai ir gausūs laimikiai.

Nors šiais laikais žmonės apkeliauja visą pasaulį, tik nedaugelis gali pasigirti buvoje Mongolijoje, o ypač net Mongolijai atkampiame Mongolijos Altajuje, kuris, ir pačių mongolų nuomone, yra gražiausias jų šalies kampelis. Jeigu norite pamatyti tikrąją Mongoliją (ne tik Ulan-Batorą ir jo apylinkes, kurios, gaila, bet jau turistų "išeksploatuotos" ir ten jau daugiau vadinamas "fasadinis turizmas"), susipažinti su tikra šalies kultūra ir jos gyventojais keliaukite su mumis.